trūktinas

trū́ktinas, -à adj. (3^a) 1. NdŽ, Pm kuriam ko trūksta, nepakankamas: Vien baltų tautų ar genčių likimas akivaizdžiausiai rodo, kokios trūktinos yra žinios apie tas iš jų, kurios išnyko nespėjusios sukurti rašytinių kalbos paminklų KlK42,13. Visi tarminiai tekstai yra fonetikos atžvilgiu labai trūktini A.Sal. Buvo i trū́ktinas protas, negal sakyti, ka ans buvo pilno proto Kl. Džiova tenaujinas, kad kas y[ra] ko trū́ktinas Šts. Geriau, kad esi trūktinesnis negu parsivalgęs Šts. Linai buvo trūktini (neatsiklojėję) būti, būs ašri Šts.

trūktinaĩ adv. NdŽ, Grg, Gršl, Slnt, Žr, Nv, Vkš, Užv, trūktinõs: Geriau kad liktinai nekaip trūktinaĩ turėti gijų audžiant T. Dirbk nedirbk, o tų piningų trūktinaĩ i trūktinaĩ Pkl. Tų žmonių trūktinõs daba yr Yl. Čia būs trūktinaĩ to grūdo Kl. Trūktinaĩ visko beturam KlvrŽ. Proto y[ra] trūktinaĩ visims, i gan Trk. Darbininkų visur trūktinaĩ Kl. Ne visi [knygos] lapai – yr biškį trūktinaĩ kitur End. Jaunam i miego to trūktinaĩ Žlb. Jei būs druskos trūktinaĩ, įsidėk Pln. Betrūktinaĩ medžių tam pečiuo, nežinau, ar iškeps duona Šts. Nepasverk trūktiniaũ, kad nebūtum nugriaužtas svaras Šts. Jei gyvoliai vakare eina iš ganyklos žolės kuškį įsikandę, tad būs žiemą pašaro trūktinai LTR(Yl).

2. Kv, Bdr, KlvrŽ, Šts, Lnk, Kl ne viso proto, kvailas: Ans kaži koks trū́ktinas, ne kaip visi Rt. Mun atrodo, ka čia trū́ktinas rašė Tl. Ans y[ra] gerai trū́ktinas Plt. Kitą kartą talko[je] buvo toki jau mergelė biškį betrūktina Sd. Ans trū́ktinas į galvą buvo Nt.

truktinaĩ adv.: Barbelei biškį buvo trūktinaĩ End. Tas Jurgis i vėl buvo silpnas an galvos – teip kaip i trūktinaĩ buvo biškį Jurgiuo tam End.